Ar prielaidų dėsnis yra realus, ar mokslinis?

Įsivertinimo dėsnis – tai Nevilio Godardo išpopuliarintas mokymas, pagrįstas pasąmonės galia. Jame teigiama, kad įsitikinimai ir prielaidos, kurių žmogus laikosi, formuoja jo realybę. Tačiau ši koncepcija grindžiama asmenine patirtimi ir metafiziniu supratimu, o ne grynai moksliniais įrodymais paremta teorija. Nepaisant to, prielaidų dėsnį galime nagrinėti ir iš mokslinės, ir iš asmeninio tobulėjimo perspektyvos.

Prielaidų dėsnis iš mokslinės perspektyvos

Prielaidų dėsnis nėra tiesioginė mokslinė teorija, tačiau kai kurios mokslinės sąvokos ir psichologiniai principai gali padėti netiesiogiai jį paaiškinti.

1. Pasąmonės įtaka

• Pasąmonė yra galingas mechanizmas, valdantis daugelį mūsų minčių ir įsitikinimų.
• Psichologo Zigmundo Froido darbai įrodė pasąmonės įtaką žmogaus elgesiui.
• Kaip teigia Neville’is Goddardas, pasąmonės įsitikinimai gali daryti įtaką tam, kaip žmogus suvokia ir patiria pasaulį.

2. Savaime išsipildanti pranašystė

• Ši sociologo Roberto K. Mertono apibrėžta sąvoka reiškia padidėjusią tikimybę, kad situacija, kuria žmogus tiki, įvyks dėl jo įsitikinimų.
• Pavyzdys: Jei mokinys tiki, kad jam pasiseks, jis atitinkamai elgsis ir tikimybė, kad jam iš tikrųjų pasiseks, padidės.

Ši sąvoka yra analogiška prielaidų dėsniui. Nes asmuo priima situaciją taip, tarsi ji būtų įvykusi, atitinkamai užprogramuoja savo pasąmonę ir išsiugdo atitinkamą elgesį.

3. Neuroplastiškumas

• Neuroplastiškumas, smegenų gebėjimas persitvarkyti, rodo, kad mūsų mintys veikia mūsų neuronų tinklus.
• Teigiamos prielaidos kartojimas vėl ir vėl gali padėti pertvarkyti smegenis taip, kad jos prisitaikytų prie tos prielaidos.

4. Placebo efektas

• Placebo efektas reiškia, kai asmens tikėjimas gydymu ar vaistais sukelia teigiamus fizinės būklės pokyčius.
• Prielaidų dėsnis panašiai rodo, kad tikėjimas kažkuo gali sukelti psichinį ir fizinį poveikį.

Metafizinė ir asmeninio tobulėjimo perspektyva

Nevilio Godardo mokymas remiasi ne moksliniais pagrindais, o metafizine pasaulėžiūra. Pasak jo:

• Neudardas grindžia savo mintis proto galia: Mintis ir emocijos kuria tikrovę.
• Energija ir dažnis: Žmogaus protas, darydamas įtaką energijos dažniams, gali sukelti išorinio pasaulio pokyčius.

Šis supratimas taip pat siejamas su tokiomis teorijomis kaip kvantinis traukos dėsnis, nors tokios teorijos yra populiarios metafizinės idėjos, o ne šiuolaikinės fizikos pripažinti moksliniai dėsniai.

Asimiliacijos dėsnio realumas remiantis asmenine patirtimi

Daugelis žmonių teigia, kad praktikuodami prielaidų dėsnį patyrė teigiamų pokyčių. Nors tokių patirčių nėra moksliškai įrodyta, jis gali būti veiksmingas dėl toliau išvardytų priežasčių:

• Pozityvaus mąstymo galia: Kai žmonės pozityviai nusiteikę, jų poveikis sau ir aplinkai gali pasikeisti teigiama linkme.
• Padidėjusi motyvacija: Motyvacija: prielaida, kad tikslas įgyvendintas, gali mobilizuoti žmogų ir padidinti jo veiksmus siekiant tikslo.

Kritika ir apribojimai

1. Pasąmonės pervertinimas Prielaidų dėsnyje pasąmonė laikoma itin galingu mechanizmu. Tačiau šiuolaikinė psichologija pripažįsta, kad pasąmonė yra veiksminga, tačiau teigia, kad ši galia turi ribas.
2. Mokslinių įrodymų trūkumas: Prielaidų dėsnis nėra pripažintas kaip mokslinė teorija. Dauguma jo teiginių grindžiami anekdotais.
3. Išorinių veiksnių ignoravimas: Nors prielaidų dėsnis teigia, kad viską lemia žmogaus mintys ir įsitikinimai, jis nepakankamai atsižvelgia į aplinkos ir visuomenės veiksnių vaidmenį.